Kovo 31 dieną Oku karate akademija keliavo į Vilnių, kur mūsų sportininkai varžėsi su sportininkais iš 7 Lietuvos miestų. Viso varžybose dalyvavo 190 sportininkų, o mūsų akademiją atstovavo 11 sportininkų. Nors varžybose sekėsi išties puikiai ir parsivežėme pluoštą apdovanojimų, tai nebuvo smagiausia dalis.
Labai džiaugiamės, jog mūsų akademijoje per sportą vaikai gali patirti naujus dalykus. Ir kas būtų galėjęs pamanyti, kad daugelis vaikų nėra važiavę traukiniu? Ir dar dviaukščiu! Tai sužinoję suskubome taisyti padėtį. Nutarėme iš Kauno ir iš Kaišiadorių į Vilnių vykti – traukiniu. Nemeluosime, šis malonumas pasirodė ne tokia gera mintis kai sekmadienio rytą teko keltis 6 ryte ir skubėti į traukinių stotį. Bet vos išvydus vaikų apsimiegojusias šypsenas ir nekantraujančias akis, supratome, jog laukia smagi diena.
Tai, jog vaikai nebuvo važiavę traukiniu suprantam, bet pasirodo dalis jų nėra važiavę ir viešuoju autobusu! Galimybė pirkti ir atsižymėti bilietėlį pasirodė labai rimta ir atsakinga užduotis. Ir koks nusivylimas visus ištiko kai įlipusi kontrolė jų NEPATIKRINO! Į varžybų vietą kelionė viso truko daugiau nei 2,5 valandos (su mašina būtų trukusi 1,5 valandos), bet iš vaikų emocijų matėm, jog buvo verta.
Vaikai varžybose startavo puikiai ir parodė garbingas kovas, puikią techniką ir stiprų vienas kito palaikymą. O tai mums yra viena didžiausių siekiamybių. Bet žinoma, negalime nepasigirti iškovotais medaliais:
🥇vieta Vingaudas Nolius
🥈vieta Jūratė Marcinkevičiūtė
🥈vieta Diana Mincaitė
🥈vieta Kajus Varankinas
🥈vieta Justas Ramanauskas
🥈vieta Benas Būdininkas
🥉vieta Saulius Jonaitis
🥉vieta Paulius Krasnauskas
🥉vieta Einoras Jurkevičius
🥉vieta Paulius Glumbakas
🥉vieta Simas Būdininkas
Draugiškai sulaukę visų mūsų akademijos mokinių pasirodymų išskubėjome atgal į traukinių stotį. Kur vos nepavėlavome į traukinį! Saulė ir gera nuotaika lydėjusi mus visą dieną, padėjo mums spėti. Kaip smagu buvo matyti vaikus sėdinčius drauge besidalinančius maistu, čiauškančius ir pokštaujančius, nors dar ryte ne visi buvo pažystami. Šiek tiek liūdna buvo atsisveikinti su kaišiadoriečiais, kurie pirmieji paliko traukinį, bet galiausiai pasiekę Kauną visi lengviau atsipūtėme, kelionė buvo baigta. Pagaliau visi galėjome nebeskubėti. Iki kitų varžybų ir linksmų kelionių į jas!
Gyvenime svarbu ne pergalė, o kelionė iki jos!
