Vakar per vieną iš komandinių užduočių vaikai sukūrė eilėraštį, kuris nelabai pradžiugino Moniką 😀 kažkodėl vaikams pasirodė, jog rytais ji pikta eina jų žadinti. O Monika visai ne pikta, Monika, net labai laiminga, kai gali versti vaikus iš lovų ir priversti juos plačiau atmerkti akis naujai dienai. Tai vat, naujienos tokios, leidom vaikam net 30 minučių vėliau keltis šioje stovykloje, kaip galvojate ar jiems nuo to lengviau? Aptinę, nugulėtais žandais ir dar truputį nutysusiom seilėm nuo saldžių sapnų, rinkosi jaunieji karatekos ant rasotos pievos saulės pasveikinti. Tikrai gerai sveikino, nes nors prognozės žadėjo visą dieną lietų – saulė mus šildė ir lepino!
Tradicijos nemiršta
Pasimankštinę ir pasistiprinę suskubome kurti nuostabiųjų vasaros stovyklos maikučių. Tai jau panašu, kad tapo dar viena Oku tradicija 🙂 ir kaip smagu, kad tradicijos nemiršta! Kai lyg ir visi vienodi, bet tuo pačiu kiekvienas unikalus, rinkdamasis spalvas ir kaip marginti maikutę. Oho kokių meno kūrinių turime! Pasirodo nereikia brangių grafikos dizainerių, užtenka kūrybingų vaikų ir nuostabiausių logotipų – nors dalgiu pjauk!
Vos spėjo pasibaigti, kaip treneris Petras pakvietė į fizinio pasirengimo treniruotę. Jau truputį mažiau aimanų – visi pirisimena, kad treniruotis sunku, bet smagu. O per treniruotes stengtis tikrai padeda vaizdas į ežerą, grynas oras ir draugų kompanija. Be to, ar žinote kas yra greitesnis už žaibą? Tai išalkęs karateka bėgantis į valgyklą pietauti!
Laisvo laiko metu, kaip ir priklauso – visiška laisvė. Kas nori miega, kas nori plepa, kas nori murkdos ežere, o kiti tiesiog dūksta ir žaidžia. Tai laikas atsigauti, pabūti su draugais, o kartais tiesiog pabūti tyloje ir permąstyti didelį informacijos krūvį, paruošti save ateinančiai treniruotei. KUMITE, o tai reiškia prakaito upeliai ir po trenruotės virpančios kojos nuo nuovargio. Vėlgi, visus kaip mat pagydo – blyneliai. Vėl „patys skaniausi pasaulyje”, tai jau kaip ir suprantame, kad mūsiškiams blynai patinka 🙂
Vaje… PAMIRŠOME. Juk ryte iš mūsų stovyklos begėdiškai buvo pavogta Oku karate akademijos vėliava! Visi rimtai sunerimę sukome galvas, kada ir kur galėjo dingti mūsų vėliavą, bet gavome laišką nuo pagrobėjo. Tik susitelkė į komandas galėsime išspręsti mįsles ir rasti kur paslėpta mūsų vėliava. Tad keturios komandos skersai ir išilgai lakstė po stovyklą ieškodami užuominų: brisdami per vandenį, medžių šakose ir neįtikėtinose vietose išbandė savo draugystę. Šlapi ir raudonais žandais, ne tik, kad rado giliai po žemę užkastą vėliavą, bet ir lobį (zefyrus kepti ant laužo)!
Kas geriau, jei ne maudynės po tokių nuotykių, tad nebijantys vakaro vėsos sušoko puškentis ir pramogauti, o vėliau prisijungė prie stovykloje vykstančių stalo žadimų. Kaip smagu, jog ore tvyrojo juokas ir draugystė 🙂 Pasidalinę apie savo jausmus ir aptarę dieną, keliavo užpildyti skrandžių skaniausiomis šilauogėmis ir meduolias su arbata, o po jų – filmas!
Kaip manot ar rytoj Monikai vaikus pažadinti bus lengviau?
