Rugsėjo 26 diena, 3:30 vos vos pramerktomis akimis pakuojamės į automobilį. Gerda, Monika ir Petras bei ištikimas sirgalius/pavežėjas/Gerdos tėtis pajuda Estijos link. Simboliška, jog paskutinės mūsų tarptautinės varžybos buvo ne kur kitur, o būtent Estijoje. Vos po kelių dienų buvo paskelbtas karantinas ir pasaulis užsidarė, taip palikdamas mūsų sportininkus pusei metų be galimybės varžytis tarptautinėse arenose. Oj kaip mes laukiame varžybų!
Kelionė ilga, tad sportininkai miega, o Vidmantas slapta kamera fiksuoja ir raportuoja Lietuvoje laukiantiems sirgaliams.
Po beveik 6 valandų kelionės sportininkus pasitinka žinia, jog ir dar reikės palaukti. Dalyvaujantys varžybose jau šią rutiną puikiai žino, tad treniruočių krepšiuose visada galima rasti ar tai knygą, ar kompiuterį, kaip as net pamokas ar studijų darbus pasidaro, o jau kai visai prastai renkamės miegą arba telefoną (nors su šitu atsargiai, iškrovus paskui nėra kaip kovų nusifilmuoti).
Mūsų sportininkai spėjo ir jėgas atgauti pasnausdami ir žinias pagilinti. Smagu, kaip Oku karate akademijoje yra biblioteka ir galima prieš varžybas apšilti ne tik kūną, bet ir protą.
Pirmoje startavo Gerda, kuriai pirmoje kovoje su Estijos sportininke pritrūko ryžtingumo. Tačiau varžovei patekus į finalą, Gerda turėjo galimybę kovoti dėl trečiosios vietos ir čia jau nenorėjo iš rankų paleisti medalio, tad laimėjo lemamą kovą prieš Estijos atstovę.
Monika startavo užtikrintai ir sėkmingai iškovojo vietą finale, kur turėjo pripažinti konkurentės pranašumą ir į Lietuvą parvežė sidarbro medalį.
Paskutinis startavo mūsų treneris Peras Ąžuolas, kuris finale sutriuškino savo varžovą 8:0 ir grįžo su pirmos vietos apdovanojimais!
Po kovų, atokvėpis su sushi ir smagus laikas su kelionės kompanija.
Ir galiausiai ilga ilga kelionė namo. Tikimės, jog šios tarptautinės varžybos ne paskutinės šį sezoną!