Šią stovyklą vis nepaliaujamai girdim „laikas pralėkė, kaip trys dienos”, „kodėl šita stovykla tokia trumpa”. Tai kaip vadovai tik juokiamės ir kraipom galvą. VAIKAI, 8 dienos! 8!!! Nors viduje taip pat pripažįstam – prabėgo akimirksniu. Gera būti su šiais vaikais. Jie yra be proto stiprūs ir ne apie karate kalbam. Žinome, kad su
mumis nelengva: kalnas taisyklių, stumimas vis mokytis naujų dalykų, skatinimas kalbėti apie savo jausmus. Nei tai lengva, nei patogu, bet šie vakai – dirba ir tada labai matosi vaisiai. Visos stovyklos metu vis gauname pagyras, tai iš svečių, tai iš aplinkinių. Šaunūs vakai. Tai tikrai.

Pabudus, Monika, vėl mus džiugina mankšta ir paradoksalu – mažiukams – tikra šventė, dičkiai burbesių karaliai ir karalienės, nors net burba šypsodamiesi pro ūsą. Išsibudinę išsijudinę, žiūrim į savo dienotvarkių sieną ir negalim patikėti – septinta diena. AAAAAA! Kur jau ir noris namo, bet ir draugus palikti gaila. Tai vat, einame pusryčiauti su tais sumišusiais jausmais. Kaip ir mus psichologė mokė – jausmai toks dalykas, kad jų gali būti visa puokštė. Užkrimtę, laukiame svečio – bus šviesos liestynės.

Svečias ne pėsčias, veža mus į mišką ir pasakoja apie labai įdomų žaidimą lazertagus. Kai kas jau mėginę šią pramogą, kai kam pirmas kartas – bet sakau užtikrintai – sausų žaidėjų nebuvo. Išsidūkome, išprakaitavome, santykius pasiaiškinome ir miškais prisilakstėme.

Miškuose ne tik žaidimai vyko. Treners Petras ir užkūrė tikrą pirtį su kata treniruote. Atostogautojai niekaip negalėjo nugalėti smalsumo ir vis žvilgčiojo, kaip tie mūsų vaikai sportuoja ir vis aikčiojo iš smagumo. Po
treniruočių skuodžiam namo gardžių pietų valgyti. Maistas mums labai svarbus – čia esame griežti – valgyti reikia ir valgyti reikia viską. Šiandien burokėlai ir nors buvo bandymų nusimuilinti – tvarka aiški. VALGOM. Nes svarbu būti sotiems ir sveikiems.

Dūkstam, maudomės, žaidžam, ilsimės, plepučiaujam, smaližiaujam, treniruojamės ir atostogaujam. Kiekvienas savo laisvą laiką kuriamės savaip. Po jo – kumite treniruotė. Rašytoja ją praleidus, sunkų ką gali ir bepridurti, bet girdėjo gana, kad apačioje įsikūrusioje valgykloje stipriai griaudi ir gaudžia, kaip per žirgų lenktynes. Nėra ko stebėtis, juk DIRBAM. Atakos, pakirtimai, apsikabinimai ir žaidimai, visko treneris Petras prigalvoja ir todėl nenuostabu, kad dažnai dienos aptarime, dienos smagiausia akimirka būna net ne veikla – o būtent kumite treniruotės. Smagu, kad karate vaikams ne tik darbas, bet ir nuoširdus džiugesys.

Po vakarienės, keliaujame į lauką ir mankštiname pirštukus. Juk smulkoji motorika lavina ir mūsų smegenis, kas mums ypač svarbu, nes siekiame, ne tik „pompuoti raumenį”, bet auginti visapusiškas amenybes. Kiekvienas nusilipdėme sau po meno kūrinį, plepėjome ir krizenome. Pastebime, kad mūsų jauniesiems karatekoms ne visada užduotys kur reikia stabtelėti patinka, bet puikiai tinka ugdyti kantrybę.

Dienos aptarimas ir jo metu apdovanoti Linksmųjų Olimpinių prizininkai:

Bekontaktis boksas: I – Gerda (3metai neužleidžia čempionės titulo), II – Kajus, III – Kamilė.

Tingioji gimnastika: I – Estėja, II – Viltė, III – Tadas.

Linksmasis krepšinis: I – Kajus, II – Einoras, III – Tadas.

Vandens taikvando: I – Kamilė (3 metai neužleidžia čempionės titulo), II – Kotryna, III – Barbora.

Jojimas vandeniu: I – Justas ir Viltė, II – Einoras ir Kotryna, III – Kajus ir Adrijus.

Disko užmetimas: I – Einoras ir Kotryna, II – Matas ir Rokas, III – Jūratė ir Estėja.

Šaudymas pistoletu: I – Einoras, II – Jūratė, III – Viltė.

Na ir paskutins vakaras. Kas mus žinote – naktinėjimas. Naktis kai vakarojimo taisyklių nėra, galime panaktinėti, bet atsakingai – juk ryt pasirodymas! Pavakariams vyresnieji padėjo užkurti laužą bei paruošti
naktipiečius. Kaip gera turėti pagalbininkų, o ir pasirodo daugumai nuoširdžiai įdomu mokytis gaminti! Prisikirtę iki soties ir padūkę prie laužo, grįžome naktinėti į stovyklą. Žaidėme žaidimus, o vėliau ištvermingiausieji žiūrėjo filmą.

Viskas tyla. Paskutinė naktis. Žvaigždėta. Truputį spaudžia širdį ir nesinori atsisveikinti su vaikais. Praėjus pro kambarius girdisi ritmingas mažų nosių šnarpštimas, duris puošia jų kurti superherojai (kurie naktį atgyja ir vaikus saugo nuo vorų ir šikšnosparnių (kurie vis linkę užsukti į svečius)),
koridoriuje išrikiuotos batų eilės… Tyla. Ruošiamės rytojui!

LINKSMIEJI SKAIČIUKAI

3 šikšnosparniai kambariuose.

Apie 1001567811100000000354670018370 uodų, mašalų ir musių.

4 draugai vorai (saugo nuo musių).

89 batų poros koridoriuose.

4 jau tikrai nuvargę vadovai.

29 širdys plakančios karate ritmu.