Birželio 27 dieną mūsų akademijoje vyko antrosios Oku Taurės varžybos, po kurių įteikėme diržus išlaikiusiems egzaminus bei šventėme per visą naktį. Tadien netrūko kovų, linksmybių bei juoko! Oku taurė – tampa tradicija, tai varžybos, kurios pabaigia sportinį sezona ir leidžia išsiaiškinti stipriausius mūsų akademijos atletus.
Oku Taurė
Varžybos vyko pagal Olimpinio karate (WKF) taisykles ir dalyviai galėjo rungtis KATA ir KUMITE rungtyse. Kiekvienais metais sezono pabaigoje (vasaros pradžioje) išsiaiškiname stipriausius akademijos sportininkus. Visi bendruomenės nariai turi galimybę dalyvauti, pradedant nuo mažiausiųjų ir baigiant suaugusiais, tačiau tik patys geriausi turi galimybę pasidabinti apdovanojimais.
Šiais metais, visi susitikome po įtempto karantino laikotarpio, kai varžyboms dauguma ruošėmės nuotoliniu būdu. Smagu, jog nepaisant iššūkių sportininkai nenuleido rankų ir tobulėjo apsunkintomis sąlygomis.
Tikimės, jog su kitais metais nebeturėsime karantino ir dalyvių skaičius bei konkurencija augs, o tuo pačiu ir dalyvių sportinis meistriškumas norint laimėti šias vidines akademijos varžybas!
Diržų teikimas ir naktinėjimas
Iš karto po varžybų vyko sezono pabaigos šventė per kurią buvo įteikti šviežiai išlaikyti diržai. Visiems mokiniams jų išlaikyto egzamino diplomus bei diržus teikė jų treneris. Mokiniams atiteko iš kartos į kartą perleidžiami buvusių mokinių diržai, tam , kad palaikyti bendruomenės dvasią bei pagerbiant visus mokinius. Smagu, jog Akademjoje užauga vis daugiau vyresniųjų diržų mokinių.
Po diržų teikimo ceremonijos, visų laukė šventė su linksmomis užduotimis bei protmūšis, kur visi turėjo progą pasukti galvą. Apdovanoję dalyvius prizais, sočiai pavakarienevę, dojo įsirengėme miego vietas. Prisiminėme praėjusius metus peržiūrėdami šimtus nuotraukų, o jau visai sutemus sukritome ant grindų filmų peržiūrai.
Daug krizenimo, po varžybinio šnarpštimo, kaimyno spyrių per miegus ir svetimo pledo pasisavinomo…. ir net nepajutome, kaip Monika visus žadino rytinei makštai.
Pasportavę, išsiražę ir nusiprausę skubėjome šventinių pusryčių. Prisikirtę iki soties drauge sutvarkėme ir atsisveikinę išlydėjome vaikus jau į naują sezoną!