OKU KARATE STOVYKLA 2020. Ketvirta diena

Jau gyvename stabiliu ritmu, 8 verčiamės iš lovos ir padedame kaimynui nubusti. Žaibo greičiu rengiamės ir lekiame į mankštą prie jūros. Žinodami, kad oras nelepins, pasiruošėme į kelionę. Tad po greitų pusryčių, susikrovę terbas iškeliavome į mini žygį aplankyti delfinų (išvyka į Lietuvos jūrų muziejų)!

Apsiginklavę veido kaukėmis sulipome į autobusą. Bet tėveliai, kaip taip gali būti, jog daug vaikų vėl važiavo pirmą kartą?! Kai kuriems šventė jau prasidėjo – pirmas važiavimas autobusu. Išlipome Klaipėdos centre ir pasivaikščiojome prie Danės upės. Vaikai turėjo progą apžiūrėti laivelius, kol galiausiai pasiekėmė Senąją Smiltynės perkėlą. Mums suaugusiems keista, bet vaikams džiugesį kelia elementarus bilieto į keltą skenavimas 😀

Plaukiame keltu, plačios akys ir dar platesnės šypsenos, mojuojantys kirai ir žuvėdros, ir mes jau Neringoje! Lengvu žingsniu patraukiame link Lietuvos jūrų muziejaus. Ten mus pasitinka nemenka eilė – pasirodo, pusė Lietuvos yra pajūryje! Bet sėkmingai įsigijome bilietus (po valandos jau nebebuvo bilietų į pasirodymus), iškeliavome į muziejaus ekspoziciją.

Nors dauguma vaikų sakė, jog jau yra buvę ir jiems nelabai įdomu – liko nustebę. Nes jie buvo muziejuje iki renovacijos! Pasikeitusiame muziejuje visi rado kuo užsiimti, kas tyrinėjo kriaukles, kas ilgai stebėjo medūzas, kas šėlo prie interaktyvių edukacijų. O kur jau stiklinis tunelis po Eršketų baseinu!

Vaikai taip pat pasigamino sau darbelius su kriauklėmis atsiminimui, o vėliau žingsniavome apžiūrėti jūrininkystės muziejaus dalies. Kaip ir jau atėjo metas pietums, bet, o, tačiau! Mūsų pietūs užstrigo kitoje Kuršių marių pusėje. Tad gurgiančiais pilvais parymoję, užkandę vandens, mėgavomes uosto vaizdais.

Tuomet keliavome į jūrų liūtų ir delfinų pasirodymą. O čia mums ir vėl staigmena, kai jau galvojome, kad vaikų nebenustebinsime – pasirodo daug vaikų nėra matę nei jūrų liūtų, nei delfinų gyvai! Ir ne tik pamatė, bet ir buvo aptaškyti, stebėjo įspūdingus triukus, pasiklausė dainų ir stebėjo meno gimimą 🙂

Po pasirodymo pagaliau pietūs atvyko, tad smagiai sukritę pievoje išsidalinome pietus ir vos spėjome kramtyti, kaip gardu buvo 🙂 Prisikirtę iki soties, iškeliavome į stovyklavietę. Žygis nedidukas – 9km, bet ar nuo įspūdžių, ar nuo alkio, kaip reikiant išvargome, nepaisant to, treneris nepagailėjo – grįžus vaikų laukė treniruotė (juk pirmąją praleidom!).

Poilsis stovykloje (nes treniruotė, juk poilsis, taip?)

Po treniruotės ant stalų garavo gardūs žemaičių blynai. Valgėm, net ausys linksėjo, o prisikirtę iki soties keliavome pramogauti, bendrauti stovyklavietėje. Kai kurie su treneriu ir Monika darė tempimus, kai kurie žaidė krepšinį, bulvę arba „kiškį ir medžiotoją“. Stovyklavietė atgijo nuo vaikų juoko ir dūkimo. Kadangi vaikai gerai elgėsi, jiems buvo leista pramogas pratęsti ilgiau ir dienos aptarimą nukėlėme. Išsidūkę susirinkome dalintis savo įspūdžiais, ką išmokome ir kas dienoje labiausiai patiko. Labai džiugu, kad vaikai atsivėrė, krykštavo ir dalinosi – mums tai ženklas, kad jie auga ir patobulėjo. Jau geriau įvardina savo emocijas, labiau pastebi vienas kitą, yra paslaugesni ir mokosi dalintis.

Po dienos aptarimo mūsų laukė saldūs pavakariai, arbata ir vaisiai. Šiąnakt vaikai nutarė žiūrėti pirmą „Karate vaikis“ filmą, kuris kitaip nei naujas holivudo – yra iš tikrųjų apie karate. Filmas 1978 metų, anglų kalba, o vaikai vistiek žiūrėjo išsižioję, juokėsi ir vėliau visą dieną citavo „Wax on, wax off, Daniel san“.

Šiandien ne tik smagiai praleidome dieną, bet ir daug ką išmokome:

  • pasirodo, delfinai daug geriau nei žmonės pasisavina deguonį.
  • labai svarbu valgyti visus pusryčius, kaip treneris sako, nes pietūs gali ir neatvažiuoti.
  • einant į žygį geriau užsidėti kojines.
  • kad yra sudėtinga nuskanuoti 30 autobuso bilietėlių iki išlipimo stotelės.
  • kad taisyklė „laikomės higienos“ pasirodo reiškia, jog reikia praustis po dušu.
  • kad „valiausi dantis vakar“ pasirodo reiškia, kad „pamečiau dantų šepetuką pirmą dieną“.