Mankšta. Įdomesnis faktas, per ryto ratus, beveik kasdien vaikai dalinasi, kad jiems labai patiko trenerės Monikos sugalvota mankšta. Tiek įdomiai dalinasi, kad jau beveik beveik, net Kristina svarsto prisijungti vietoj rytinio miego. Keliamės lengviau, kai kas jau net pasiprašė būti anksčiau žadinamais, jau mažiau vėluojančių ir dejuojančių. Atsirado stovyklos rutina. Po mankštos renkamės pasitikrinti kaip miegojome, kaip jaučiamės bei apžvelgti šios dienos planą. Šiandien be tradicinių veiklų nusimato „Šlepu šlepu” ir vaikai jau suka galvą kas gi čia bus. Daug kas spėloja, kad gal žygis. Pusryčiai ir visi pasdabinę karate gi, susidėję žygio kuprines – iškeliaujame. Viskas prasidėjo kaip eilinis žygis, bet vos kilometrą, kitą nuėjus, prie mūsų privažiuoja du mikroautobusai. Vaikų akyse nuostaba, sutrikimas, vėl permąstymas, tai kas gi čia bus. Keliaujame pro gražiausius miškus ir ežerus, kol pasiekiame upę Būka. Baidarės! Pasidaliname poromis, apsitariame kaip elgtis, pamokome nemokančius plaukti ir pirmyn. O vaikyti, kokia traselė buvo. Ir rastų ir akmenų, tai lipk, tai lysk per kliūtį, o kur dar šimtai posūkių ir posūkėlių. Džiugino, tik gražūs vaizdai, gera kompanija ir Agnės suruoštos vaišės į baidarę. Kelionė buvo iš ties, nelengva net suaugusiems. Teko ir pabraidyti ir paplaukti, o kai kam net apsiversti, bet kai kompanija gera – niekas nebaisu.

Galiausiai priplaukėme Balaušo ežerą. Stotelė, kai jau vaikai galvojo, kad dabar tai jau galėsime atsipūsti – teniruotė vandenyje! Kam pirma kartą – tų akyse nerimas ir baimė, bet gerai apšilę bei prisidūkę, susikaupė – pirmyn! Nuo kranto stebint žavėjomės. Nei vieno verkšlelančio. Visi parodė labai tvirtą charakterį, nors ežero vanduo ne iš šiltųjų, dugnas ne iš maloniųjų, o karate gi vandenyje tikrai nepadėjo judėti. Nuotaikos puikios ir visi puolame užkandžiauti Agnės ir Kristinos paruoštų pietų (buvo reikalų paruošti tiek porcijų, nemeluosim, teko net miego paaukoti ir prieš vaikus atsikelti). Užkrimtę, baigiame savo plaukimą apiplaukdami garsiąją Balaušo ežero salą (tai vienintelė Lietuvoje ežero sala, kuri viduje turi kitą – mažą ežerėlį) ir keliaujame namo. Ilsėtis? Neeeeee. Pats metas kumite treniruotei. Tad po 5 valandų plaukimo, 12 įveiktų kilometrų ir nemažai kliūčių – sportuojame toliau!

Po treniruotės. Master chef. Kristina ir treneris papasakoja pagrindus apie sveiką mitybą, šiek tiek paaiškina apie baltymus, angliavandenius ir riebalus. Vaikai padalinami į 4 komandas pagal amžių ir gauna užduotį – pagamintį kuo sveikesnį, gražesnį, maistingesnį ir kūrybiškesnį patiekalą. Mes norėtume nupasakoti kas dėjosi – bet nežinome ar pakaks žodžių – vaikai piešė, rašė, šypsojos, krykštavo, klausė patarimų… Visiškas chaosas susimaišęs su saugiu elgesiu. Pirmi kartai, džiaugsmas stovint prie keptuvės. Kristina prižiūri ir pataiso, paskatina, pataria. Darbas kuris tapęs rutina pačiai jau įgauna kitą spalvą. Vaikai neįtikėtinai kūrybingi – gavome sveikuolių omletą su vištiena ir avinžirniais, traškią vištieną su daržvėmis, dėl kurios alpo visi ir vaikai sužinojo, kad pamėgti „chiken nuggets” yra tikrai sveika ir puiki alternatyva juos darant namie patiems ir kepant orkaitėje. Suktinukai iš salotų lapų su daržovių ir vištienos įdaru – ir skonis, ir sudėti buvo OHOHO! O kur rausvieji TACO, kur kiekvienas susikonstravo pagal savo skonį. Visą tai jie sugalvojo patys! PATYS, gerbiamieji 🥹 lenkiame galvas ir permąstome ar tikrai stovyklai mums reikalingas dar maitinimas. Gal tiesiog tegul gamina vaikai?

Vaišės. Dienos uždarymas ir skubame tekini miegoti. Juk po baidarių taip nuvargome. Girdime, kaip vaikai šnabža, kad šiandien tai jau bus naktinė treniruotė, o viduje kikename – jie net neįsivaizduoja!