OKU VASAROS STOVYKLA '25. Trečia diena

Trečioji stovyklos diena – raumenukai jau primena apie save nuo intensyvių treniruočių ir nepaliaujamo dūkimo su draugais, tad keltis sunku. Jei pirmą rytą visi sukilo ir draugus pažadino dar 7, tai šį rytą jau teko versti iš lovos miegalius. Mankšta ir smagi, ir po stogu, nes Kamilė gailestinga – miegalių į lietaus dušą neišsiuntė. Smagiai prasiražėme bei pažaidėme porose. Truputį po truputį tos užtinusios akelės prasimerkė.

Dienos atidarymas, smagūs planai, tad nekantraudami bėgam gardžios košės pusryčiams. Po pusryčių, visi pasidabinę, išeiname į tolimą tolimą žygį, pas kaimynus 😀 Sunkiai paeinam visus 20 metrų ir štai mes – trečiame pagal dydį pasaulyje plaktukų muziejuje. Šaunioji gidė Marytė supažindina vaikus su plaktukų istorija, kas toks buvo Teliavelis, parodo, kaip senovėje velnią kviesdavosi, visus 750 plaktukų ir svarbiausia – duoda vaikams pakalti! Vaikams sekasi puikiai, bet štai trenerei Monikai prireikė spec. pamokų ir pagalbos 😀

Grįžę skubame į dirbtuvėles, kur tęsiame Oku tradiciją. Kas su mumis stovyklauja, žino, kad labai norime, jog stovyklautojai į namus parsivežtų ne tik šaunius prisiminimus, bet ir kai ką apčiuopiamo nuo savo draugų – rašome vieni kitiems laiškus. Jei anksčiau laiškeliai tilpdavo į vokelius – matome, kad jaunimui jie tiek patinka, kad reikia jau visų pašto dėžučių! Kaip smagu tą pašto dėžutę sau susikurti ir ją papuošti. Kokio kūrybingumo mūsų vaikai – net didžiausi padūkeliai piešė, klijavo, lankstė, dekoravo ir pasigamino tikrus meno kūrinius, kuriuose vakare jau puikavosi ir po kelis laiškelius.

Fizinio pasirengimo treniruotė. Dažnai, kai kalbame apie stovyklą, visi galvoja, jog čia vaikų laukia tik smagumynai, ir nustemba, kokie patobulėję grįžta vaikai. Tai svarbu žinoti, jog jie išties labai rimtai treniruojasi, o treneris Petras tikrai neleidžia jiems tinginiauti. Fizinių gebėjimų tobulinimas svarbus karate aspektas, šiandienos treniruotėje daug dirbome ties šuoliu ir geru atsispyrimu.

Pietūs. Vėl išbadėję kaip vilkai. Prisikirtę – dūkti, nes laisvas laikas. Šiandien vėsiau, tad lietaus futbolo entuziastų mažiau – bet vistiek yra! Salėje kvadratas, krepšinis, tenisas, dūkynės. Valgykloje toliau dailinamos pašto dėžutės ir kūrybinės dirbtuvėlės, kur su Agne gaminame bei dekoruojame lėlytes. Nors bandėme priminti vaikams, jog gali prigulti ir pailsėti – tokių miegančiųjų neatsirado, nes dūkalai juk patys nesusidūks.

Kumite treniruotė. Galvos jau daugumai nebedirba. Treneris griežtas, bando visus sutelkti ir, nors lėtai, bet kryptingai pajudame. Vaikai palaipsniui susikaupia, semia žinias, ir treniruotę vainikuoja vėl mini turnyras, kuriame nugali Vytautas, Viltė ir Rokas.

Vakarienei – koldūnai, o oras spirga nuo smagios įtampėlės, nes jau ką ką, bet Okiukai labai mėgsta varžytis. LINKSMOSIOS OLIMPINĖS yra viena laukiamiausių veiklų metai iš metų 🙂

Rungtys ir jų čempionai:

Kaimo gimnastika: I Skomanas, II Jonas, III Jokūbas L.
Bekontaktis tekvondo: I Tadas, II Jokūbas L., III Vytautas, III Paulla
Sunkumų kilnojimas: I Paula, II Tomas, III Rokas
Dailusis čiuožimas purvu: I Ąžuolas, II Adrijus, III Rokas
Sunkusis vaikščiojimas: I Tadas, II Augustinas, III Rokas
Atminties lenktynės: I Tadas, II Ąžuolas, III Titas
Sėkmės čempionatas: I Tadas, II Ąžuolas, III Vytautas, III Jonas

Prisidūkę iki soties lekiame uždaryti dieną ir pasikalbėti apie tai, kaip jaučiamės. Stovyklose pokalbiams ir savo emocijų pažinimui bei patyrimui skiriame daug laiko. Smagu matyti, kaip vaikai auga, mokosi kalbėti apie jausmus, jų nebijo, dalijasi ir patiria stovyklą pilna krūtine. PLIAUKŠT.

Pavakariai. Želė. Trapučiai. Dešrytė. Sūūūūūris. Geriausios uogos pasaulyje ir toks mielas ausiai čiauškėjimas bei zujimas basų pėdų, nes batai jau kažkur pamiršti. Šilta arbata. Skambutis mamai. Ašara. Draugo ranka. Bėgam? Bėgam.

Taip ir mes, vadovai. Kasdien paskui juos bėgam. Tiek fiziškai, tiek emociškai. Gaudom tą jų savijautą, tas padūkėliškas mintis, gaudom tas akimirkas ir progas juos pažinti. Kai viskas nutyla, susėdame drauge visa komanda: Kamilė, Monika, Kristina, Agnė ir Petras. Krizename iki ašarų, ką ten krizename – kvatojame pilna burna apie visus dienos nuotykius ir vaikų perlus. Nors bandome jums bent saujelę pateikti – visko neperteiksime. Mūsų vaikai yra maži deimančiukai, kurie kiekvieną dieną sublizga vis netikėtu kampu ir priverčia mus aiktelti. Tad ačiū JUMS, už šiuos vaikus ir privilegiją su jais dūkti!

DIENOS PERLAI:

„aš šiandien išmokau labai SUSIKONCERTUOTI (mintyje – susikoncentruoti)“
Kalbant apie tai, kur šiandien labiausiai ir mažiausiai įsitempei, vaikai sakė: „šiandien labiausiai SUTRAUKĖ“
„Gaila, kad vakar žirnių sriubos nebuvo. Būtų tada ne kubilas, o džakuzi buvęs!“