Ryte viskas kitaip! Kamilei leidome pailsėti, tad mankšta – su treneriu Petru. Ir ne šiaip mankšta, o visas „maratonas“! Na, bent jau taip atrodė vaikams – 2 km bėgimas, kuris išjudino net pačius didžiausius miegalius. Po finišo visi sutartinai nusprendė: „Laaaabai laukiam Kamilės mankštų grįžtant!“ 😄
Po bėgimo – dienos atidarymas, jausmų pasidalinimai ir gardūs pusryčiai. Vos spėję pailsėti sulaukėme ypatingų svečių – iš Lietuvos Šaulių sąjungos Molėtų 906 kuopos atvyko Karolina drauge su Egle. O dar smagiau tai, kad abiejų širdyse rusena meilė Oku! Eglė, pasirodo buvusi trenerio Petro mokinė, o Karolina, sukūrė mūsų stovyklos logotipus! Kaip gera matyti, kad Oku bendruomenė plečiasi, auga ir vis grįžta su savo talentais bei žiniomis auginti kitų. Karolina pirmiausiai papasakojo apie šaulius – ką jie veikia ir kaip galima tapti jaunuoju šauliuku. Tuomet vedė pirmosios pagalbos užsiėmimą. Vaikai mokėsi gaivinimo, turniketo uždėjimo, vaidino sužeistuosius ir skubėjo gelbėti draugus. Buvo daug dramos, įtampos ir, žinoma, juoko. Paaiškėjo, kad jaunimas ne tik moka puikiai įsijausti į „sužeistojo“ rolę (gal padėjo rytinis bėgimas?), bet ir geba greitai reaguoti, pasirūpinti draugais, net juos panešti ar globoti iki galo. Gražu buvo stebėti – užsiėmimas tapo ne tik pamoka apie pirmąją pagalbą, bet ir apie draugystę, atsakomybę bei tikrą komandą.
Vėliau Karolina ir Eglė prisijungė prie kata treniruotės – vienai tai buvo sugrįžimas po ilgesnės pertraukos, kitai – visiškai nauja patirtis. Mūsų karatekos jas globojo, mokė ir neleido pasimesti painiuose kata brėžiniuose.
Po pietų – Linksmųjų olimpinių rungčių prizininkų apdovanojimai ir ilgai lauktos stovyklos maikutės! 🎉 Pagaliau, po šimto metų, visi galėjome pasipuošti savo spalvingais marškinėliais. Laisvas laikas praėjo jau ramesniu tempu – vieni maudėsi, kiti prisnūdo, dar kiti bendravo su viešniomis, kurios mielai pasiliko pabūti kartu.
Popiet laukė kumite treniruotė. Tradiciškai dramatiška – netekome vieno pieninio danties! 😅 Kovos vyko rimtai: gludinome atakas, tobulinome strategijas, o mini turnyruose nugalėtojai keitėsi vienas po kito. Kovos vis konkurencingesnės, o augimas – akivaizdus.
Po vakarienės – kūrybinės dirbtuvės su treneriu Petru. Vaikai mokėsi, kaip generuoti idėjas, dirbti komandoje, planuoti projektus. Užduotis – sugalvoti ir nufilmuoti mini filmuką. Tai ne tik kūrybinis iššūkis, bet ir didelė pamoka apie bendradarbiavimą: kaip dirbti kartu, ieškoti kompromisų, spręsti konfliktus, kai riboti resursai. Buvo visko – vieniems sekėsi kaip per sviestą, kiti spėjo net ir apsipykti, bet sprendimus tikrai ras. Rezultatais su jumis pasidalinsime netrukus!
Dieną uždarėme emocijų puokšte – nuo nevaldomo juoko iki namų ilgesio ašarų. Bet svarbiausia – viską išgyvenome kartu. PLIAUKŠT. Pavakariams tradiciškai buvome palepinti uogomis, ledais ir daržovėmis, o vakarą vainikavo bendras filmas.
DIENOS PERLAI 💎
- „Čia ne šiaip bėgimas, čia buvo mano pirmas MARATONAS!“
- Nubėgus vieną kilometrą: „O tai mums ir parbėgt reiks?!“
- „Turneliakas ar kažkas…“ (apie turniketą 😄)
- „Jei aš bėgu ir man pradeda skaudėti kelį, geriau bėgsiu su viena koja, o ne su dviem.“
- „Kodėl kitiems taip ilgai miegas, o kai aš miegu – labai trumpai gaunasi?“
LINKSMIEJI SKAIČIUKAI 🔢
- 2 km „maratonas“
- 1 iškritęs dantis
- 1 kūgis rūbų be šeimininkų
- 20 susimaišiusių smėlėtų karate gi















































