Atsikelti jau lengviau – gal todėl, kad pagaliau mus pasitiko saulė ☀️! O Kamilė vakar išgirdus, kad mankšta per lengva – pasikūrė ir ne tik prajudinom sąnarius, bet ir prasimankštinom juoką – kaip visada, šypsenos prasiveržia greičiau nei akys pilnai atsimerkia. Vartėmės saulutėmis, žaidėm ir miegus iš kūno galutinai iškratėme.
Po pusryčių – didžiausias nekantrumas: velkamės karate gi ir keliaujame… žygin! Na, toks mūsų „žygis“ – į autobusą sulipam :). Tačiau šurmulys ore, o kur veža vadovai – visiškai neaišku. Valanda kelio, galvos prikimštos spėlionių, ir štai mes – labai paslaptingoje vietoje. Ignalinos atominės elektrinės treniruočių simuliatorius!
Tie, kas matė serialą „Černobylis“, net išsižiojo – akys blizga, ausys stačios. Tuo tarpu mažieji bando suprasti, kas ta branduolinė energija. O kiek čia visko paspausti! Ir, patikėkit, leido. Mygtukų tiek, kad būtų užtekę visai Oku bendruomenei ir draugams, bet labiausiai džiugino ir jaudino tas jausmas, kad – oi, o jei dabar aš „užkursiu reaktorių“? 😅
Prisigėrę įspūdžių, vis tik suprantame, kad kelionė autobusu baigta ir dabar jau reikės paėjėti. Keliaujame į Kukuižių pažintinį taką pre ežero ir pelkių. Žygiuojame, geriame miško kvapus ir džiaugiamės šaunia draugyste. Pasisotinę gamtos grožiu, sukame link Visagino, kur mus pasitinka nuostabus pliažas. Ir vaikai iškart supranta, ką tai reiškia – treniruotė vandenyje! 🌊
Saulytė šviečia, nuotaika puiki, bet treniruotė vandenyje – ne juokai. Reikia vandens baimę nugalėti, ir šaltį suvaldyti, o kur dar karate veiksmai, kurie vandenyje atrodo dvigubai sunkesni. Pliaže susirinkę poilsiautojai net išsižioję stebėjo mūsų drąsuolius, palaikė ir plojo! Ir nors ir bandome vaidingai papasakoti – tokį reginį reikia matyti gyvai! Labai didžuojamės, kad mūsų sportininkų nepalaužia tokie iššūkiai, o tik augna ir jie tai priima, kaip dar vieną gyvenimo nuotykį.
Po tokios smagios treniruotės – garuojantys pietūs ant pievos, maudynės, dūkimai žaidimų aikštelėje. Prisivalgę ir prisidūkę, dar nebaigėme nuotykių – žygiuojame į laipynių parką. Visi smagiai įveikėme trasą, išleidom dar likusią energiją ir nuvargę ieškojom savo autobuso. Judam namo. Jei į priekį kelionė buvo kupina dūkimų ir plepesių, tai atgal – saldus miegas… 😴
Vos spėjome išlipti – laukė kumite treniruotė. Atrodo, po tokios intensyvios dienos jau niekas nepajudėtų… bet kur tau! Vaikai sportavo puikiai, o mini varžybėlėse išryškėjo nauji čempionai.
Po treniruotės – gardūs varškėčiai ir ledai. Tikrai nusipelnėm!
Dienos uždarymas – jausmai, įspūdžiai ir pokalbiai apie… elektrą. Rinkomės, kokie paveikslėliai geriausiai atspindi mūsų emociją ir kaip smagu, kad vaikai vis atviriau kalba apie visas savo emocijas. PLIAUKŠT! Bet diena dar nesibaigė – filmas, plepalai, kasų pynimai, draugystės pokalbiai ir žaidimai. Galiausiai – miegam. Na, gerai… ne visi. Rašytojas, pykšindamas tekstą, klausosi mažų nosyčių knarkimo ir tyliai kikena iš pašėlusių dienos nuotykių.
DIENOS PERLAI
– mes buvome tam… nu tam… Elektrikos parke!
– tas „Bobaušių” ežeras labai gražus (Kukuižės).
– mes buvome REAKTORIUJE!
– kalbant už ką šiandien esi dėkingas: esu dėkingas, kad treneris dar su mum neišprotėjo.
LINKSMIEJI SKAIČIUKAI
1284 mygtukai, kuriuos norėjom paspausti
17 kartų užduotas klausimas „o kada naktinė treniruotė?”
Bent 100 „niurkų” veidu į vandenį
1 autobusas pasiutusių Okiukų
