Vėluojam. Ilgai galvojome kaip ir ar rašyti apie vakar nuotykius, nes ne visi buvo pūkuoti ir linksmi. Kažkaip tikime, kad realybė tiek pat pamokanti ir brangi.

Atsikėlėme. Šį ryt jau Monika turėjo versti iš lovų, gudruolių, kurie spėjo atsikelti pirmiau nelabai buvo. Miegojo dauguma taip, kad net seilė tyso. Krosiukas, saulytė, tempimai, žaidimai ir visi žvalūs kaip vyturiukai skuba į dienos atidarymą. Ten pasitikriname, kaip jaučiamės, peržiūrime dienotvarkę ir skubame pusryčiauti.

Žiburiai. Šiandien vaikai mokosi gaminti Japoniškus taikos žibintus „Toro Nagashi”. Daugelis pirmą kartą susipažįsta su lipalu, kitiems kyla konstravimo sunkumų, bet smagiausiai žūrėti į tuos, kurie bando ir nepasiduoda. Deja, buvo ne vienas, kuris ir pasidavė. Buvo ne vienas, kuris nesistengė. Tas vaizdas nuliūdino. Padirbėję išskubėjome į treniruotę, palikę netvarką, bet su susitarimu, kad per laisvą laiką, kas norės – galės pabaigti, o kas ne – susitvarkyti.

Treniruotė. Šiandiena kata. Ruošiamės tradicijai tapusiam pasirodymui. Smagu matyti, kad dauguma pasirinko iššūkį keliančią kata ir tikrai siekia tobulėti. Pietūs. Valgom, kartojam ir dar valgom. Žuvienė su lašišos file ir grilinta kiauliena su daržovėmis. Kartojame. Arbūzas desertukui.

Laisvas laikas. Kas susitvarkė gali eiti maudytis. Visi tvirtina, kad susitvarkė. Kristina gerai žino, kad ne. Primenam, kad linksmybės tik susitvarkius. Visi toliau tvirtina, kad susitvarkė. Kristina gerai, žino, kad ne. Melas labai nuliūdina, bet užmerkiam akis – einam maudytis ir padūkti.

Maudynės, dukynės, karšta bulvė, šaudynės su vandens šautuvais. Smagu matyti, kad vaikai susilipdę ir visi randa ką veikti :). Keliaujame į stovyklą treniruotei. Kumite treniruotė. Kol vaikai sportuoja baigiame džiovinti pagamintas maikutes, tikimės nustebinti. Po treniruotės primename apie netvarką. Visi susitvarkę.

Po vakarienės duodame laiko pabaigti žibintus arba susitvarkyti ir tuomet kviečiame visus į duzges! Vaikai trepsi ir mokosi šokti suktinį su trenere Monika, garas net pro ausis rūksta. Ankščiau vaikai zyzdavo, kad šokti jiems nepatinka, bet smagu matyti, kad nuomonė taip pasikeitė. Trepsi pasišokinėdami. O kol jie trepsi, kuriame laužą laimėtiems zefyrams, planuojame filmų vakarą, bandome įterpti maudynes po dūzgių. Strateguojame kaip padaryti jems kuo smagesnį vakarą su žaidimais. Sudėliojome!

Duzgės baigiasi, treneris kviečia norinčius išsimaudyti su sąlyga, kad eina tie kas susitvarkė. VISI SAKO, KAD SUSITVARKĖ. Primename, kad lauke pilna daiktų. Keli ateina nurenka pavienius daiktus ir palieka dar kalną šiukšlių. Užuot tvarkęsi normaliai, įmeta kitų vaikų nebaigtus žibintus į ugnį, per skubėjimą suglamžo draugo daromą ir PABĖGA.

Ašaros. Beveik visi išėjo maudytis. Keli likę vaikai padeda Kristinai rinkti kalną paliktų šiūkšlių, kurios prabuvo čia visą dieną, nors juk VISI susitvarkė.

Nemeluosim. Kurį laiką reikėjo prisėsti su treneriu ir kalbėtis ką darome. Suplanavome smagų vakarą, įdėjome pastangų. Vaikai, ne tik, kad nesusitvarkė po savęs, bet ir negerbdami kitų juos įskaudino. Kaip elgtis? Juk stovykla, ir taip norisi vaikams sukurti gražiausias akimirkas leidžiant šėlioti, o ne skirti jiems nuobaudas. Bet jei jie skaudina kitus ir negerba vienas kito, kokios gali būti linksmybės? Vaikai, kurie liko padėti ir sutvarkyti visą teritoriją už kitus – liko linksmintis ir kepti zefyrus. Kiti turėjo likusį vakarą praleisti kambariuose.

Atvirai pasakius – liūdna. Vaikai iš kurių tikėjomės pagalbos ir pagarbaus elgesio – mūsų vyresnieji, o labiausiai padėjo jaunėliai. Vakarą pabaigėme žiūrėdami į du baigtus TAIKOS žibintus.