Uch, stovyklų karštinė jau įsisiūbavo! Nenuostabu, kad rašytojas vos spėja vytis stovyklautojų tempą. Bet tylėti nesinori – juk per praėjusią savaitę išgyvenome tiek stebuklingų nuotykių, kad juos nutylėti būtų tiesiog nuodėmė. Vaikų širdyse jie liks ilgam, o mes galim bent šiek tiek pasidalinti su jumis, skaitytojai. Tad nieko nelaukę – šokam į mūsų penkių dienų kelionę.
Pirmoji diena: jaudulys ir draugystės pradžia
Pirmas rytas – kam visai pirmoji gyvenime stovykla, o kam jau šeštoji (turime tokių ištikimų Okiukų, kurie pasiryžta vasarą praleisti net visose trijose Oku stovyklose!). Veidukai – ir jaudinasi, ir švyti smalsumu. O kad naujiems būtų drąsiau, dieną pradedame nuo lipdymosi – žaidimų, dūkimo, bandymų vienas kitą pažinti.
Kai ledai pralaužti, metas rimtam darbui – karate treniruotei. Juk stovyklos pabaigoje turėsime nustebinti tėvelius pasirodymu! Pasportavus, pasidūkus – pietūs. Oi, kaip mus myli virtuvėje dirbančios tetos. Sako seniai nemačiusios taip gardžiai valgančių vaikų! O mes šypsomės, nes valgyti taip lengva, kai gamina skaniai.
Po pietų – lauko pramogos ir darbas prie asmeninių stovyklos marškinėlių. Vakare uždarome dieną ir skubame namo ilsėtis.
Antroji diena: boulingas ir žaidimų pasaulis
Ryte stovyklautojai suguža lyg bičiuliai į skruzdėlyną – visi jau pažįstami, tad smalsumas dar didesnis. Vieni spalvina karate piešinukus, kiti spardo kamuolį salėje, o visi drauge laukia dienos atidarymo.
Karate treniruotė ir – op! – kelionė į boulingą. Kamuoliai rieda, bet, tiesą sakant, dažniau ne į taką, o šonu… Bet juokas ir džiaugsmas liejasi per kraštus, vadovams juokinga dar labiau nei vaikams.
Po pietų – tikras atradimų pasaulis: stalo žaidimai, žaidimų automatai, interaktyvios pramogos ir net skaitmeninė šokių aikštelė. Prisidūkstam iki soties, o vakare skubame dalintis įspūdžiais su tėveliais.
Trečioji diena: baseinas, batutai ir jausmų lagaminas
Trečią rytą matyti – baterijos šiek tiek senka, bet nuotykių energijos dar užtenka. Karate treniruotėje treneris patikrina mūsų lankstumą linksmais pratimais, o tada… užsivelkam gražiausias Oku liemenes ir leidžiamės į kelią.
Kur? Į baseiną! Čia mūsų laukia trenerė Gabija, kuri praveda ne tik plaukimo treniruotę, bet ir padeda įveikti baimes. Jei ryte dar buvo vaikų, bijančių lipti į vandenį, tai popiet jau patys šokinėjo į baseiną ir net batutų trasą įveikinėjo. O kur dar gigantiška čiuožykla tiesiai į pietus – bėgom, čiuožėm, rėkėm!
Po tokio smagumo alkis toks, kad lėkštės blizga vos per kelias minutes. Ir čia mus aplanko ypatinga viešnia – psichologė Rūta iš „Tavo supynės“. Vaikai nudžiunga: veikla rami, bet labai prasminga. Kartu kalbame apie jausmus ir kraunamės savo „lagaminus“ – apmąstom, kokius jausmus į stovyklą atsinešėme ir ką parsivešime atgal.
Ketvirtoji diena: mistiškas žygis, ragana ir pirmoji klasė
Diena prasideda kaip visada – žaidimai, pokalbiai, karate treniruotė. Bet jauduliukas tvyro ore – rytoj pasirodymas tėveliams! Reikia dar labiau pasistengti.
O po treniruotės – mistika. Ruošiamės žygiui. Einam iki stotelės, tada troleibusu… į geležinkelio stotį! Sulipam į traukinį, akis išplėtę žiūrim pro langą, o kelionė nuveda į Kazlų Rūdą. Čia laukia miškai, parkai ir… ragana! Tik ne pikta, o gera, dar ir su maistu atvykusi vadovė Kristina.
Prisivalgę keliaujam tyrinėti medžių viršūnių. Vieniems aukštis pakirto kelius, bet drąsa nugalėjo – lipam, įveikiam trasas, ir iš pradžių girdėti „aš tai nelipsiu“, o vėliau jau „čia pati geriausia diena!“. Laikas spaudžia, tad ragana Kristina visus „išvaro“ iš medžių į stotį. O ten paaiškėja, kad paprastų bilietų neužteko… Tad vaikai važiuoja ne bet kaip – o pirma klase! Va taip būna, kai ragana gera ir vaikai geri.
Penktoji diena: paskutinis pliaukšt
Penktadienį ryte širdelės sunkesnės – savaitė praskriejo kaip viena diena. Bet laukia svarbiausia – pasirodymas tėveliams.
Paskutinė treniruotė, paskutiniai bandymai, o tada – linksmosios olimpinės! Čia ir bekontaktis boksas, ir linksmasis krepšinis, ir ruonių medžioklė, ir net klountonas. Daug rungčių, daug juoko ir net šiek tiek čempionų – kiekvienas gauna savo akimirką.
Po to – pietūs. Ir ne bet kokie, o picos! Vaikų akys spindi, nes juk treneris retai leidžia taip švęsti. Bet už savaitę, kai daržovės ir mėsa buvo valgoma be kaprizų – tai tikrai pelnyta šventė.
O dar – svečias. Iliustruotoja Justina, kuri pristatė savo iliustruotą knygą „Gandas su parašiutu“ ir pakvietė į neįprastas dirbtuves – Hapa Zome. Tai menas augalais, kur spalvos išgaunamos ne teptukais, o akmenimis ir plaktukais daužant augaliukus ir paliekant jų dažų išmargintą drobę ar lapą! Dūžtant augaliukams ant drobinių maišelių gimė tikri meno kūriniai. Vaikai džiaugėsi, kad maišeliai tvarus, pabodus meno kūriniui vėliau galės nusiplauti ir išmarginti iš naujo. Po šių dirbtuvių visi ramesni – mažiau plastikinių maišelių ir bent 12 gandrų bus saugūs ir be parašiutų.
Ir štai – paskutinis uždarymo ratas, paskutiniai trenerio žodžiai, paskutinis pliaukšt. Bet… ar nepamiršom kažko? Pasirodymas! Tėveliai renkasi, vaikai jaudinasi, bet vos išėję į sceną suspindi kaip žvaigždutės. Visi pasididžiuojame – tiek savimi, tiek vieni kitais.
Stovykla baigta. Ačiū tėveliai už puikius stovyklautojus ir ačiū stovyklautojai už juoko ir šilumos pilną savaitę!
