TREČIA DIENA

Šį tekstą rašome jau šeštadienį, nes nuo viesuliukų turėjo atsisukti vadovų galvos 😵‍💫 kaip smagu, kai galime prisiminti kas buvo ir ką patyrėme su švelnia nostalgija. Trečiadienį visi sugužėjome jau nuo ankstaus ryto, kas labai keista, nes stovykla prasideda tik 9, bet pastebėjome, kad į stovyklą vaikai pradeda rinktis vis anksčiau ir išeiti vis vėliau. Nesiskundžiam, smagu matyti kaip mezgasi draugystė ir gimsta nauji žaidimai.

Dienos atidarymas, dalinamės kaip jaučiamės. Jei pirmomis dienomis vos išspaudžiam vieną kitą žodelį, tai dabar treneriui Petrui tenka ir pristabdyti šnekorius, juk dabar vaikai žino, kad pasaulyje yra net 34000 skirtingų jausmų jausmelių! Apžiūrime dienos planą ir nekantraudami pradedame stovyklą. Treniruotė. Priešpiečiai į rankas ir… vaikai išsižiojo… jų paimti atvyko autobusas! Susipakuojame ir vykstame pas svečius, nekantrumas ore, žygių kuprinės paruoštos, susižavėjimas bei aikčiojimas nuo autobuso kėdžių gobelenų, pakojukų, staliukų iki veikiančio vėjelio. Vadovai lengvai šypsomės, nes bent kartą per visas dienas mūsų viesuliukai saugiau prisegti prie kėdžių, kur gerą pusvalanduką turės ramiai pasėdėti, bet jūs nesijaudinkt, jie rado būdų siausti.

Atvykstame pas svečius į Kulautuvos priešgaisrinę komandą, kur vaikus pasitinka gaisrininkas. Jis vaikams ne tik, kad aprodė automobilį, visą įrangą, bet ir papasakojo kaip, kur gyvena gaisrininkai, o smagiausia dalis leido įlipti į automobilį bei pamokė kaip leisti vandenį iš gaisrinės žarnos. Kur vaikai ir vanduo, ten žinome, kad netrūks juoko, veiklos, krykštavimo, kaip ir šlapių ir purvinų batų, maikių bei šortų. Žinot, kaip sako „būna švarūs arba būna laimingi vaikai”. Išsišiepę iki dantų ir šauniai pasilinksminę iškeliaujame į pirmą žygio dalį – ieškoti Kulautuvos karjero. Na, o ten maudynės, gaudynės, laipynės, dūkynės, pilių statynės, vaikų svėrynės. Čia tas atvejis, kur jei duosi vaikams pakankamai laisvo laiko, tai jie nesuvokiamų dalykų sugalvos. Dičkiai rado svertų supynę, bet greitai suprato, kad ne visi vienodo svorio ir nepavyksta suptis, tad naudodami mažiausius vaikus, kaip svarelius atitaikė svorius abejose pusėse. Mažieji, kuriems šiaip ši supynė buvo per aukšta užlipti, negalėjo atsidžiaugti tokia laime, kad su dičkiais gali drauge žaisti ir suptis!

Prisidūkę, išbadėję piknikavome prie karjero, prisikirtę iki soties iškeliavome į žygį po Kulautuvos pušynus, kur ir medinį elnią aptikome, ir miško žemuogių bei mėlynių radome! Per dienelę nuvargę sugužėjome į autobusą, kur mūsų viesuliukai aprimo, kai kas net prisnūdo – keliavome namo. Dienos aptarimas, jausmai, įspūdžiai ir svarbiausa ką šiandien naujo išmokome. Pasidaliname. Pliaukšt. Na, o ištvermingiausieji dedasi liemenes ir keliauja į vakarines treniruotes 🙂

KETVIRTA DIENA

Mūsų rytas: vos vos iš lovos, važiuojam, kava, budinam šypsenėles ir pasitinkam vaikus. Vaikams nieko budinti nereikia – jau nuo 8 ryto pats gazas, nekantrumas jau rūksta iš ausų ir viesuliukai jau pilnai įsisukę. Kol dar vadovai neišgėrėme kavos prasideda viesuliųkų tramdymas, nes kur vesuliukai ten ir jausmų uraganai. Prisimename taisykles. Pabaigiame kavą. Važiuojam! Dienos atidarymas. Vaikai mato mistinius žodžius „ryšys” ir bando spėlioti, kas gi čia bus? Panašu, kad diena vėl nusimato „šlapia”, tad visi spirga kaip spirgučiai, bet treneris primena, kad turime vos vieną treniruotę iki – sužnosite rytoj! Tad visi susikaupia, keliauja ruoštis ir padirbėti drauge. Po treniruotės – mokomės gaminti sveikuoliškus kokteilius, visi galėjo pasirinkti iš 7 ingridentų ir pasigaminti savajį. Su kokiu skanumu vaikai juos šliurpė! Prisisotinę skubėjome į mistinį užsiėmimą apie ryšį. Treneris Petras pravedė mokymus apie bendravmą. Ar žinojote, kad kalbėjimas nėra bendravimas? Ar, kad yra daugiau būdų kaip bendrauti nei tik kalbėti? Vaikai mokėsi teorijos, bet smagiausia buvo patirti ryšį per žaidimus ir pratimus. Ryšį užmegzti pavyko!

Pietūs. Ekipažai. Mes jau baseine, kur vaikai ir išsidūko, ir atsipalaidavo, ir monstriukus įveikė išbandydami čiuožyklą. Tas viesuliukų siautulys jau į savaitės pabaigą ir lengvą šypsnį kelia. Kurioziškos situacijos, kurios nutinka kasdien. Gal čia jau mes vadovai pradėjome priprasti prie jų siautimo? O gal vaikai po visų užsiėmimų paaugo?

Į pavakarius grįžome, švelniai tariant išalkę, bet pagal lėkščių barškėjimą ir tylą prie stalo – IŠBADĖJĘ. Sriubų, ne tai, kad neliko, jų neliko per kelias minutes. Dienos aptarimas, krykštavimo jau net nebandome suvaldyti, vaikai dalinosi ir dalinosi įspūdžais bei išmoktomis pamokomis. Smagu, buvo matyti jų džiaugsmą, BET daugiau ir pradėjo liūdėti. Su dienos pabaiga, atėjo suvokimas, kad rytoj – paskutinė stovyklos diena. Ratas. Pliaukšt.

PENKTA DIENA

Rytas. Gaudynės. Maikutės. Šypsenos. Draugystė. Susikirtimai. Susitaikymai. Išmoktos pamokos. Nuostaba. Jaudulys. Baimė. Nekantravimas. Pasitikėjimas. Vidinis karys. Monstriukas kažkur kampe.

Vyksta daug ir visko, paskutinė diena stovykloje. Diena, kuriai vaikai labai ruošėsi ir stengėsi. KUMITE PASIRODYMAS. Kai kuriems teks įveikti kameros ar pasirodymo prieš kitus baimę, jaudulį, gėdą, sunkumus. Nebuvo lengva. Per kelias dienas daugeliui teko išmokti dalykus, kurių dar nebuvo mokęsi, bet, tėveliai, ar jūs matėte kaip jie stengėsi?! Didžiuojamės, o vaikai, jaučiasi tikrais karžygiais, nugalėję visus monstriukus savo kelyje ir jų vidins karys ohoho kaip išaugo krūtinėje!

Po pasirodymo vaišinamės skaniausiomis rėmėjų uogomis ir keliaujame linksmintis į lauką. Viesuliukai tradiciškai – randa kur suktis. Saulė, juokas, tyrinėjame medžus su keistais vaikams nematytais vaisiais – radome graikinį riešutą. Pasirodo vaikai nebuvo matę, o šie vaikai labai smalsūs ir žingeidūs tad patyrinėjome. Sužinojome, kad riešutas labai dažo rankas ir juo galima piešti, o kiautas kurį dažnai matome rudą, neprinokusiame riešute – baltas. 🤗

Pietūs. Atisdūsta vaikai – paskutiniai. Po jų, simboliška, bet stovyklą uždarome su mūsų kaimynais ir draugais Neo Kaunas boulingu. Vėl siautimas, dūkimas, toks jausmas, kad prieš tai jie neturėjo sunkios treniruotės, kur atidavė paskutines jėgas. Prisižaidę keliaujame miklinti pirštukus ir lipdome iš molio. Čia leidome vaizduotei kurti ką tik nori, bet vaikai greitai pamatė, kad ne taip jau lengvą tą vaizduotę išlaisvinti. 🤯

Jau visai stovyklos pabaiga, tad renkamės refleksijai. Prisimename visas dienas, ryškiausius jausmus, išmoktas pamokas, padėkojame vienas kitam. Paskutiniai pavakariai. Susivyniojame, bendra nuotrauka. Apsikabinimai. Vaikų diplomai su jų pasiekimais ir įvertinimais. Kiek daug jiems pavyko pasiekti ir išmokti per šias 5 dienas! PLIAUKŠT.

Bet mes neatsisveikiname, nes dabar rašant šiuos tekstus vykstame į kitą OKU nuotykį. Sekite naujienas. 🧐 💚🤍💚