Jūs klausiate, kaip mums vadovams sekasi viską spėti ir dirbti? Tai 1:57 pradedame rašyti straipsnį, kažkur apačioje treneris piešia dienotvarkę kitai denai, o kitos vadovės tik neseniai baigė ruoštis rytojui. Į langus barbena naktiniai drugiai ir šikšnosparniai, kai kas lengvai knarkteli, bet bendrai, po dienos siautimo stovyklavietėje ramybė.

Rytą pradėjome tikrų tikriausiu vaikų džiaugsmeliu. MANKŠTA! Pažiūrėkite į jų veidus! Žvalūs, išsišiepę, pailsėję! Tikri energijos kamuoliukai 😀 Bet trenerė Monika negaili, krosiukas, tempimai ir žiūrėk pas daugelį akyse atsiranda šviesos! Parskuodžiame į dienos atidarymą, aptariame dienotvarkę, susitikriname kaip visi jaučiamės ir su nekantrumu šokame į dieną. O, kad šoktume stipriau – žinoma – sotūs pusryčiai. Džiaugiamės netikėtai atrastais draugais, kurie kasdien lauko virtuvėje paruošia mūsų sportininkams pritaikytą maistą!

Shibori. Paslaptingas žodis slepiantis gilias mūsų stovyklos tradicijas. Vaikai naudodami šią Japonijoje kilusią dažymo techniką, gaminasi sau maikutes! Shibori – Japonų kalboje šis žodis reiškia galimybių įvairovę, kaip raišioti, lankstyti, suspausti medžiagą prieš dažant, norint išgauti margą, raštuotą piešinį. Jūs tik palaukite, kokie meno kūriniai mums gavosi!

Po užsiėmimo keliaujame į pirmą fizinio pasiruošimo treniruotę. Kaip vaikai sakė „žinojau, kad bus sunku, bet nesitikėjau, kad taip nelegva” 😅 visi atlaiko! Motyvacija stipri, juk pietūs ir saulė virš galvos, o tai reiškia galimas maudynes. Prisikertam iki soties, ruošiamės ir keliaujame maudytis!

Kas miega, kas maudos, kas žaidžia tinklinį, kas vaikų aikštelėje supas, kas tiesiog laksto ir dūksta be galvos, bet visi susiranda sau mielą kampą. Atsipūtę, skubame į kumite treniruotę. Skubėdami jau nebežinome, ar skubame, nes bijome trenerio rustybės pavėlavus ar todėl, kad dangus apniuko ir pradėjo dundėti. Vos spėjome grįžti iš maudynių ir dangus prakiuro. Čia sujaukęs mūsų planus, nes juk turėjome medžioti lobį! Na bet nėra kada liūdėti kumite treniruotė prasideda ir treneris Petras pasirūpina, kad grindys dundėtų labiau nei dangus.

Kiek pakeitę planus, pažiūrėję anime ir nusprendę, kad oras mūsų nesustabdys – sulaukiame – vaivorykštės. 🌈 Lenda saulė, nuotaika puiki, beeeeeeet… kažkas pavogė Oku vėliavą. Tkrai nesuprantame, kaip kasmet mums taip nutinka. Vis dingsta ji ir dingsta. Aka ir Ao komandos puola jos ieškti. O ieškoti nelengva. Reikia pagal užuominas, kurios ne vienoje vietoje kiša koją, o kur dar KOMPASAS! Daugelis pirmą kartą tokį laiko rankose, tad kartais šiaurė virsta pietumis arba rytai nuvakarėja, bet abi komandos koja kojon siekia savo tikslo, bėga, lipa, ieško, seka, mąsto, brenda, neria, skaičiuoja žingsnius ir randa! Randa ne tik vėliavą, bet ir lobį. Tas vėliavagys, ko tai keistuolis, palieka vaikams tikrų tikriausia turtą – ZEFYRUS. Kol mažieji džiaugiasi dėl saldėso, didieji šypsosi sukaitusiais žandais dėl įveikto iššūkio, vadovai juokiamės iš jų sparnuotų frazių. Čia gimsta staigus pasiūlymas. Kas nori įšokti į vandenį? Čia ir dabar! „Su rūbais!?” „Neturim rankšluosčių?” „O kaip šlapi pareisim?” Abejojančios akys, negi Kristina leis tokią nesamonę? 123 Važiuojam!

Parskubame į dienos uždarymą. Kalbamės. Vieniems legviau, kitiems sunkiau. Tėvai kaip niekas kitas žino juokelį „pirma mokome vaikus kalbėti, o paskui patylėti”. Tai tuos etapus išgyvename ir stovyklose, ilgai dirbame, kol išmokome savo jausmais dalintis, tuomet dirbame mokydami išgirsti kitus, kol galiausia vėl turime dirbti, kad vėl nebe tik klausytume, bet ir kalbėtume. Bendrauti ne visiems lengva. Ne plepėti apie orą, o ištiesų – bendrauti. Tad nenuostabu, kad šitas duris ne vsada pavyksta atidaryti, bet džiaugiamės, kad vaikai leidžias į šitą nuotykį bei stengiasi. Pasidaliname įspūdžais, pasitikriname ką išmokome (ir oho oho kiek dalykų suradome!) PLIAUKŠT.

Naktipiečiai, pyragėlis, skaniausios uogos, arbata, plepaliukai, prausimasis, dantų šepetėliai, pamestos kojinės, išpiltas vanduo, žąsinas per pusę lovos, batų balaganas, pašnabždukai. Miegas.

Dienos frazė: AUGALINIAI KIAUŠINIAI (prie pusryčių vaikai klausė ar kiaušiniai, kuriuos valgysime augaliniai).

Įveiktas atstumas be treniruočių: 19km

Dienos rekordas: tas pats asmuo sriubos kartojo 4 kartus.