OKU vasaros stovykla ’22. Antra diena

Žvalūs kaip gėlelės, na gerai plius minus trauklapiai, atsikėlėme ir išskubėjome į mankštą su trenere Monika. Gerai išsijudinę, o ir vaikų žodžiais „susišildinę, kad net kaista garais“ ėjome į susirinkimą dienai pradėti. Laukia darbinga diena, smagu, kad senbuviai gerai atsimena tradicijas ir jau su nekantrumu laukė pirmosios veiklos – D. I. Y. Tačiau nors ir tradicinė veikla, vaikus pavyko nustebinti – šiemet maikutes spalvinsime kita, dar nemėginta technika – batika.

Su jauduliu stengėmės kas gi čia mums pavyks ir laukėme kokį rezultatą gausime, tad ir jums skaitytojai teks pakentėti. Maikutės dieną pabrendusios džiūsta, o jau netrukus turėsime madų šou, kur pamatysite mūsų meno kūrinius 🙂

Fizinio rengimo treniruotė, jau galutinai išbudino tuos, kurie dar buvo neprabudę po mankštos. Kas išmoko „šokinėti atsispaudimuose“, kas patobulino kamuolio metimo įgudžius, bet visi su šypsenomis treniruotę baigėme būdami „plekšnėmis krante“. Galim pasakyti tik tiek, kad buvo tiek pat juokinga stebėti iš šono, kiek sunku visa tai atlikti fiziškai.

Po pietų vaikams pažadėtos maudynės ir kaip jūs manot – pradėjo lyti! Toks nepatogumas gal kitus vaikus būtų pristabdęs, bet tik ne mūsiškius. Sakė – „Kristina, vanduo juk vis tiek šlapias, koks skirtumas tada iš kurios pusės sušlapsi“, na ir Kristina su geležine vaikų logika nesiginčijo ir turėjome lietingas maudynes draugų būryje.

Šiandien pirmoji stovyklos kumite treniruotė. Na ir ką čia jau slėpti, tarp karate disciplinų kumite daugumai mūsų mokinių tikrai yra šventė ir smagiausia dalis. Tad nesistebime, kad treniruotė praėjo žaismingai, labai azartiškai, su lazdų turnyru ir trenerio Petro sugalvotais smagiais pratimais. Po geros treniruotės vaikai į vakarienę lėkė šviesos greičiu. Turbūt nekeista, jog eiliniai koldūnai staiga tapo „skaniausiais pasaulyje koldūnais“ ar kiviai pasirodė, kaip nuostabiausi vaisiai.

Prisivalgę, jau lyg lyg ruošėmės aptingti, bet prasidėjo lobio medžioklė. Trijose komandose pasiskirstę, lietpalčiais apsiginklavę geltonieji, žalieji ir oranžinieji išskubėjo po stovyklavietę ieškoti gudrių užuominų ir paslėpto lobio. Paslėptas buvo iš ties gerai, teko ir vandens kliūtis įveikti, ir kalneliais palakstyti, ir lėtesnį draugą ant kupros panešėti. RADOM! VALIO! Kaip smagu, kad lobio buvo tiek daug, kad jo pakako visiems. Na, bent jau vadovai paslapčia tikisi, kad kasnelį ir jiems teks to lobio paragauti.

Šiandien dienos uždaryme daug kalbėjomės apie savo jausmus ir namų ilgesį, aiškinomės ką išmokome ir kaip tas žinias panaudosime kitomis dienomis. Pasidžiaugėme gimusiomis draugystėmis ir gražiausiomis dienos akimirkomis, o tada tik PLIAUKŠT ir miegot.

Juokaujam. Pavakariai. Plepalai. Žaidimai. Bruzdesys. Pakikenimai. Karšto dušo paieškos, kad rašytoja būtų linksmesnė. Arbatėlės. Apsikabinimai. Vaikų ir trenerio filosifavimai ir dabar jau tikrai MIEGOT.

LINKSMIEJI SKAIČIUKAI

1 porcija skaniausių pasaulyje koldūnų.

58 dažuoti neatsiplaunatys delnai.

1002 naujos patirtys.

4 dar visai pamiegoję vadovai su šypsenom.

Bent 50 apsikabinimų.

10377725669200022214716192336 lašiukų atsiųstų iš dangaus.

29 dėl to visai nesugadintos nuotaikos.