OKU vasara ’21. Penkta diena

Pas vadovus „batareikė žemyn“, pas vaikus aukštyn! Šiandien grįštame į rutiną su mankšta ir saulės sveikinimu, nes ko tais kai mankštos nedarom, gauname lietaus. Nuoširdžiai saulę pakvietę keliavome dienos atidaryti. Šiandien vėl laukia įdomi diena su mistiniais pavadinimais. Po pusryčių atskleidžama – keliausime į žygį!

Visi kuprines susikrovę, su karate gi pasipuošę ir tvarkingai išsirikiavę, pajudėjome grožėtis Lietuvos pievomis ir miškais. Vos keli šimtai metrų nuo stovyklos – STIRNOS. Čia mes jau supratome, jog žygis laukia išties įdomus. Dar keli šimtai metrų ir mus pasitinka žaltys! Oho kiek vaikams įspūdžių ir emocijų. Tiesa, žalčiai mus kelionėje toks jausmas lydėjo – sutikome mažiausiai 6!

Kaimo žvyrkelis, avys pievose, pušynai ir grybų kvapas. Mokėmės pažinti augalus, gyvūnus, kalbėjome apie vandens bokštus ir kaip jie veikia. Dalinomės kas į kokius žygius yra ėjęs ir mėgavome saulyte (matyt gerai ryte per mankštą saulę prikvietė). Kol priėjome pirmą stotelę prie Žiezdrelio ežero ir užkandome bananų, o kai kas spėjo ir pagrybauti bei pamėlyniauti.

Toliau žygiavome tai platesniais žyrkeliais, tai visai siaurais pievų takeliais iki kol priėjome Lamėsto ežerą. Čia ilgoji stotelė ir treniruotė. Treniruotę pradėjome krante, kol galiausiai visi spygaudami ją perkėlėme į ežerą. Cypdami, kvatodami ir truputį kalendami dantimis pasidabinę karate gi, bandėme nugalėti ežero baubus bei vėžius. Per meditaciją mokėmės nugalėti drebulį, nurimti ir kvėpuodami suvaldyti šaltį. Labai džiugu, jog visiems pavyko susipaukti ir rasti vidinės stiprybės įveikti šį nelengvą iššūkį.

Na, o po vandens greitai šokome į sausus rūbus ir skanavome avižiniais sausainiais. Kokie jie buvo gardūs po kelionės ir šios nelengvos treniruotės! Tiesa užsisėdėti nebuvo kada – kelionės tikslas dar nepasiektas, liko geri du kilomentrai žygiavimo. Sukaupę jėgas, pajudėjome tikslo link – triušelių slėnio.

Čia ledai ir GYVŪNAI, tiksliau virš 900 jų. Ko čia tik nebuvo: triušiukai, ožiukai, aviukai, vištos, povai, fazanai, kurapkos, stručiai, poniai, žirgai, kengūros, žasys, antys, elniai, danieliai, lamos, kupranugaris. O kur dar jų skirtingos rūšys. Net apsisuko galva! Bveik visus galima paglostyti ir pamaitinti. Vaikų šypsenas tik spėk pagauti!

Išsidūkę ir išsivaikščioję, skubėjome pietauti. Kadangi atgal vykome dviem ekipažais, pirmieji sugrįžę – draugškai padengė stalus ir paruošė pietus atvykstantiems draugams. Žinokit tokių skanių šaltibarščių seniai nevalgėm! Mažiausieji šiame žygyje nuėjo 13km, o vyresnieji spėjo 16km. Jei manote, kad toliau galėjo gulėti bambas išvertę, per menkai mus pažįstate. Kiek atsigavus vaikų laukė antorji dienos treniruotė. Galiausiai, po dienos darbų – dienos uždarymas, pirtis, ežero linksmybės bei filmas. Tiesa, per dienos aptarimą kiti prisipažino, jog jiems trūksta miego, todėl keliavo ilsėtis ankščiau. Kaip smagu, jog vaikai patys išmoksta stebėti savo kūną ir prisiima atsakomybę už savo poilsį!