OKU vasara ’21. Ketvirta diena

Laukėt ir sulaukėt tęsinio. Ketvirtoji diena, prasidėjo kiek ankščiau nei įprasta – 1 valandą ryto. Tradiciškai, kiek vaikams įmigus linksmas barbenimas į duris ir kylam kylam iš lovos. Per 5 minutes į karate gi ir renkamės lauke rikiuotėje. Vaikai praktikoje išbandė, ką reiškia trenerio žodžiai, jog „karate diržą turit ir naktį iš lovos išversti mokėti užsirišti“. Džiugiai nusiteikę, na gerai, bent jau treneriai Petras ir Monika džiugiai, o kiti išpūstom kaip apuokai akim ir lengvame šoke. Smėlyje basomis pasportavę, išsibudinę parskuodė namo, kojų plautis ir susirinkti išbarstytus saldžius sapnus.

Naktinių treniruočių pliusas, kad trenerė Monika, po jų gali ilsėtis ir neskubėti į rytinę mankštą. Šįryt miegojom saldžiai ir jau rinkomės drauge tik dienos aptarti. Diena nusimato ypatinga ir draugystes mezganti. Tuo tarpu, nebūdingai mums, bet po pusryčių vaikai gavo valandėlę laisvo laiko, per kurią – TVARKĖSI. Rimtai. Patys. Laisvu laiku tvarkėsi! Kaip smagu matyti, jog senbuviai jau patys paragina jaunesniuosius stovyklautojus ir imasi iniciatyvos apsitvarkyti mūsų laikinus namus.

Pastarasiais dienas tik prasilenkdami ir vos vos susitikdami gavome progą pabendrauti su KAIMYNAIS. Mūsų sporto bazėje, visai šalia įsikūrusi fechtuotojų vasaros stovykla. Labai džiaugiamės, jog trenerės su mielu noru sutiko organizuoti bendrą treniruotę draugę. Pirmą dalį pravedė mūsų treneris Petras, o antrąją Gintarinės Špagos trenerė Jolanta. Oho kiek buvo juoko! Smagiai padūkę ir pasportavę, o visame tame ir susibičiuliavę – bėgome pietauti. O pasakoti ką veikėm? Ką čia bepripasakosi – žiūrėkit mielieji Krivasalio sporto ir rekreacijos centro vadovo Mykolo darytas nuotraukas bei patys įvertinkit! https://www.facebook.com/Krivasalis/

O toliau vėl stovyklinė rutina: pietūs laisvas laikas ir žinoma maudynės, nes saulytė visiems susuko galvas. Stalo žaidimai, pietų miegas (paradoksalu, bet pietų miego eina vyriausieji). Po poilsio, buvome pakviesti į svečius pas fechtuotojus, kurie davė ne tik, kad pasimatuoti savo aprangas bei palaikyti špagas, bet pravedė tikrų tikriausią treniruotę, kurioje visi vaikai turėjo progą išbandyt dvikovas! Oho kiek emocijų! Pradžioje buvo kiek sunku, merginos net sakė „kai priartėji reik susikaupt ir prisiminti, kad su špaga, o ne su kojom reik spirti“. O jūs ar žinojote, kad pasirodo karate turi labai daug panašumų su fechtavimu? Net stovėsenos panašios. Techninė dalis kokia smagi bebūtų – vakus labiausiai nustebino fechtuotojų draugiškumas ir palaikymas. Po kovų sekė plojimai, apkabinimai ir smagūs krykštavimai. Labai džaugiamės, kad jau treti metai iš eilės galime vaikus supažindinti ne tik su karate, bet ir kitomis sporto šakomis bei padėti susirasti naujų draugų.

O tuo tarpu, kol vaikai pramogavo svečiuose, mūsų treneris su Monika vedė užsiėmimą jauniesiems fechtuotojams, kuriems mūsų vaikai taip pat paskolino savo apsaugas. Fechtuotojai turėjo progą pasimokyti karate pradmenų, pamatyti kaip atrodo Olimpinio karate kovos, už ką skiriami taškai. Galiausiai, patys išmėginti kovų simuliaciją pasivaržydami tarpusavyje. Be špagos, jiems tai buvo išties smagi patirtis ir matėsi, kaip juos džiugino galimybė užsidėti mūsų pirštinėles ir prisiliesti vienas prie kito.

Negalėjome nepadėkoti už šią smagią, puikią patirtį ir užsimezgusias naujas draugystes, todėl įteikėme mūsų Gilę ir nuoširdų kvietimą užsukti į svečius mūsų dojo Kaune. Po intensyvių treniruočių lėkte lėkėme kirsti garuojančio kugelio! Prisikirtę, pradėjome ruoštis rimtam mūšiui. VANDENS MŪŠIUI. Kam yra tekę dalyvauti – žino, šis mūšis negalestingai žiaurus. Mūšis, kuriame nelieka „sveikų/sausų“ ir kuriame aidi nukentėjusiųjų juokas ir cypavimai. Išties siaubingas mūšio laukas ir vaizdas. Prisidūkę ant kranto dūkimą perkėlėme į ežerą, o vėliau vėl dūkome krante žaisdami su rankšliuosčiais ir labai „pavojingomis“ vandens bombomis.

Dienos pabaigai – karate istorja. Vos atvykus į stovyklą vienas iš vaikų norų buvo sužinoti daugiau apie karate šaknis ir kaip šis kovos menas atsirado. Tad treneris Petras mums vaizdingai papasakojo ir parodė karate priešistorę bei kilmę. Klausėmės, net išsižioję, o kai kurie jau prisimerkę, nes na vakaras ir nuovargis daro savo. Po istorijos, dienos uždarymas, vaikų pasidalinimai, krykštavimai. Džiugu buvo girdėti, kaip vaikai geba įvardinti ką šiandien naujo išmoko ir, kad tų „pamokų“ būta išties daug: kas šmoko rištis diržą, kas sužinojo apie fechtavimą ir špagas, kas geriau pažino savo draugą, o kai kas sužinojo, kokia maža ta Okinava yra, bet kaip plačiai po pasaulį pasėjo didelę meilę KARATE.

VISKAS. Šiandien viskas. Ilsimės ir pasikraunam vidines „batareikas“ rytojaus nuotykiams!