OKU KARATE STOVYKLA. Pirma diena

O tiksliau pasakius pusdienis. Ši diena buvo skirta visiems dalyviams susipažinti bei geriau pažinti aplinką kurioje gyvensime ateinančią savaitę.


Treneris Petras Ąžuolas Kalpokas trumpai pristatė stovyklą bei supažindimo su stovyklavietės tvarka. Ilgai netrukome, nes gurgė pilvai, tad nieko nelaukę papietavome.
Įveikę alkį skyrėme laiko geriau pažinti vienas kitą. Sociometriką žaisdami su vaikais mokėme pastebėti mus vienijančias ir skiriančias savybes. Vėliau vaikai turėjo progą sudalyvauti „speed date“ ir sužinoti kuo daugiau faktų apie kitus dalyvius. Šį dalis padėjo, geriau įsiminti grupės vardus bei suteikti progą visiems susipažinti.


Karate stovykla negali apsieiti be sporto, tad kita veikla buvo susijusi su fiziniu aktyvumu. Tam, jog žinotume kaip per savaitę patobulėjome, visi vaikai dalyvavo fizinio pajėgumo testavime.


O kol mes sportavome, pro langus maloniai nosį glostė kepamas varškės apkepas, tad nieko nelaukę lėkėme vakarienės, kurios metu laukė ne tik gardus apkepas, bet ir Šilauogių ūkis padovanotos nuostabios kvapnios šilauogės!


Iki šios akimirkos į stovyklą atvykome visi po vieną ir tai labai jautėsi. Vaikai gana nedrąsiai bendravo vieni su kitais, nejautė palaikymo ir bendrystės. Tad simboliška, jog šiems vaikams reikėjo kelionės – iššūkio. Netikėtai, kažkas pagrobė OKU karate akademijos vėliavą ir tam, kad ją susigrąžinti visi turėjo dirbti komandoje. Pradėję nuo žaidimo „Kopėčių golfas“ kur turėjo visi individualiai parodyti savo įgudžius, vaikai tęsė rungtis dirbdami porose, kol galiausiai pavyko suformuoti komandas ir įveikti netgi pačią „Lavos upę“! Ir nemanykit, kad tai buvo lengva, buvo ir nešimo ant pečių ir prarastų galūnių!


Vos įveikus vieną rungtį užklupo kita neganda ir dalyviai visi susipynė nesulaužomais pančiais. Įveikti šią rungtį pareikalavo komunikacijos, pažinojimo, drąsos ir sinchroniško darbo kartu. Ir jau visai visai priartėjus prie tikslo, stovyklautojai sužinojo, jog jų lobis yra už baisiai nuodingo voratiklio, prie kurio prisilietus žūstama iš karto. Tik dėka komandos, kuri ir kėlė ir nešė ir visaip kitaip gelbėjo draugams šią užduotį visiems pavyko įveikti! Lobis rastas – vėliava atkovota ir pagaliau iškelta į jai priklausančią vietą.


Dieną pabaigėme skaniu citrininiu pyragu bei šilta arbata. Išrinkome kokios taisyklės svarbios vaikams bei aptarėme dieną. Na o dabar visi marš ilsėtis, nes turime nuojata, kad ryt laukia ne ką mažiau jėgų, smalsumo ir stiprybės reikalaujanti diena.


P.S. Ir TAIP, LIJO. Bet niekas neištirpo 😀